2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

KŪDIKIŲ GESTŲ KALBA PADEDA VAIKAMS PARODYTI, KOKIE JIE PROTINGI IŠ TIESŲ YRA

2009 m. rugpjūčio mėn. užrašai

Aš žinau, ką sapnavo mano sūnus, kuris dar nemoka kalbėti!

Tyliai bevaikštinėdama ryte kambaryje išgirdau besijuokiantį sūnų. Prabudo – pagalvojau. Prieinu ir matau: mano sūnus dar miega, bet juokiasi ir rodo gestų kalba „beždžionę“. Savo juoku iš tikrųjų pažadinau mažylį. Bet man buvo taip smagu, kad aš pirmą kartą prisiliečiau prie savo stebuklėlio sapnų. Stebuklėlio, kuris dar nekalba ir kuriam buvo 17 mėnesių. Džiaugiausi, kad dar besilaukdama sugalvojau savo sūnų mokyti kūdikių gestų kalbos. Jei susidomėjote, tęskime pažintį toliau.

Ženklų kalbos girdintiems vaikams pionieriai iš Amerikos

Beveik prieš 30 metų psichologė Linda Acredolo, augindama savo dukrytę, pastebėjo, kad dar nekalbanti mažylė naudoja tam tikrus gestus svarbiems objektams parodyti. Mama skatino mergaitės gestų demonstravimą ir tokiu būdu sudarė galimybes lengvai komunikacijai. Linda Acredolo ir kolegė Susan Goodwyn galvoja, kad vaikai patys gali susikurti gestus ir juos puikiai naudoti. Taip mažyliai turi galimybę aktyviau bendrauti su juos prižiūrinčiais suaugusiais.
Joseph Garcia pastebėjo, kad girdintys kurčių tėvų vaikai, gestais pradeda anksčiau bendrauti su savo tėvais nei girdintys girdinčių tėvų vaikai. Jis taip pat skatina mokyti girdinčius vaikus gestų kalbos, nes tai garantuoja efektyvesnę komunikaciją tarp tėvų ir vaikų.

Ilgalaikių tyrimų išvados garantuoja visokeriopą naudą

Nepriklausomų tyrimų institutų mokslininkai teigia, kad gestų kalbos mokymas stimuliuoja kalbos raidą. Tai yra dėmesio vertas teiginys visiems, kurie galvoja, kad gestai stabdo vaikelio norą kalbėti. Juk nėra mažylio, kuris išmokęs vaikščioti mielai toliau sau gulėtų. Vaikai turi tiek daug sužinoti. Kalba mūsų atžalėlėms yra dar vienas būdas susipažinti su pasauliu ir tapti panašesniu į suaugusius žmones. Gestų kalba normaliu atveju padeda mažyliui tol, kol jis pradės šnekėti. Psichologai nustatė, kad vaikai, kurie susikalbėdavo su suaugusiais kūdikių gestų pagalba pasižymėjo platesniu žodynu, jie mokėjo ir suprato daugiau ir ilgesnių žodžių. Stebėjimų duomenys leidžia daryti išvadą, kad kūdikių gestų kalba mažina stresą, įtampą, verksmingumą, pyktį, agresyvų elgesį, didina pasitikėjimą savimi. Nustebsite, bet tokia teigiama gestų kalbos įtaka stebima ne tik vaikų, bet ir juos prižiūrinčių suaugusiųjų elgesyje. Tokias gestų kalbos naudojimo teigiamas pasekmes galima paaiškinti labai paprastai: kuo geriau vieni kitus supranta bendraujantys žmonės, tuo daugiau atsiranda jų bendroje veikloje ir kasdienybės rutinoje komforto ir darnos. To siekia visi tėvai, ar ne?

Kas dar paskatino mane susidomėti kūdikių gestų kalba?

Esu psichologė. Todėl perskaičiau beveik visus mokslinius straipsnius apie kūdikių gestų kalbą, kurie tik buvo prieinami. Išvados pradžiugino ir motyvavo domėtis labiau. Nustatyta, kad gestų kalbos naudojimas didina abipusį pasitikėjimą tarp vaiko ir jo tėvų. Ši kalba padeda padidinti malonių emocijų išgyvenimus, padeda vaikams išreikšti emocijas (liūdnas, linksmas), savo poreikius (valgyti, miegoti, šalta) ir moko vaikus išreikšti savo prigimtinę empatiją ir padeda suaugusiajam į ją tinkamai sureaguoti. Tai yra puikus būdas tėvams geriau suprasti savo vaikus. Gestų kalbos naudojimas padeda tėvams sėkmingiau susitvarkyti su dienos rutina. Tėvai, bemokydami mažylius nuo kūdikystės, užtikrins didesnę mokymosi sėkmę mokykliniame amžiuje dėl atsiradusių neuroninių jungčių smegenyse. Gestų kalbos naudojimas didina mamų savęs efektyvumo jausmą. Mamos, ypač auginančios pirmagimį, dažnai užduoda sau klausimus „ar aš viską gerai darau?, ar aš gera mama?“, o atsakymo negauna iš paties svarbiausio – vaiko. Gestų kalba tarsi užaugina savęs efektyvumo jausmą, t.y. jausmą, kad aš galiu. Tai labai svarbus „vaistas“ nuo melancholijos ar depresijos bei pasimetimo.

Pasirūpinkite, kad su mažyliu būtų daug ir dažnai kalbama

Tėvai dažniausiai rūpinasi, ar jų mažylis pakankamai pamiegojo, pakankamai pavalgė ir pan. Alkanas ar šlapias vaikas tikrai praneš apie savo nepatogumus. O štai nepakalbintas kūdikis tyliai sau gulės ir bandys prisitaikyti. Iš tiesų reikėtų labai susirūpinti, ar tėvai pakankamai su mažyliu šneka. Taigi, nuo pat mažų dienų daug kalbėkitės su vaiku. Apie ką? Aš komentuoju savo veiksmus, kai darau valgyti, kai plaunu grindis, pasakoju, ką matau pro langą, atskleidžiu savo mintis, įvardinu rūbų pavadinimus, rūbų spalvas ir pan. Matau, kaip vaikui gera su manim. Kalbančia, kalbinančia bei mokinančia kalbėti būdu, kuris dar nekalbančiam mažyliui yra įkandamas.

Kada pradėti žaisti su kūdikių gestų kalba?

Nusiteikite žaismingai ir pradėkite patys mokytis gestų. Mokytis gestų kalbos turėtų luo daugiau mažylį prižiūrinčių suaugusiųjų. Mat kuo daugiau žmonių iš artimiausios vaiko aplinkos įsitrauks į šią naudingą veiklą, tuo greičiau vaikas išmoks įvairių gestų. Kai vaikelis sulauks 6 savo gyvenimo mėnesio, pats laikas pradėti mokyti gestų ir jį. Psichologai teigia, kad 4 mėnesių mažyliai jau turi pakankamai atminties, kad galėtų įsiminti muziką ar šalia nuolat esančius objektus, pvz. savo kūno dalis. 8 mėnesių mažiai jau gali juoktis, kai juokiasi kiti, žaisti žaidimą „ku – kū“, juoku reaguoti į kutenimą, t.y. žaisti socialinius žaidimus, bei atkartoti gestus, kuriuos rodo suaugęs žmogus. Vaikučio rankytės gali atlikti vis daugiau ir vis įvairesnių veiksmų. Todėl laikotarpis tarp 6 ir 8 mėnesių būtų pats dėkingiausias gestų rodymo pradžiai.

Kaip pradėti?

Kai norime geriau suprasti savo dar nekalbančius mažylius, pasakykime jiems: parodyk man, ko tu nori. Ir jie būtinai tą padarys, kai tik galės. O jūs prisiminkite pagrindines situacijas, kurios palankiausios vieno ar kito gesto demonstravimui.

1. Kasdienis veiksmas ar veikla, kuri dažnai kartojama, pvz. maitinimas krūtimi, valgymas, sauskelnių keitimas, maudymas, miegojimas ir pan. Aš pradėjau nuo gesto „pienas“: rodydavau jį prieš maitinimą krūtimi, maitinimo metu, ne vieną, o keletą kartų, o rodydama gestą „pienas“ visada sakydavau žodį „pienas“. Vėliau pradėjau rodyti „valgyti“, „viskas, jau sotus“, „dar?“.

2. Kai vaikas kuo nors susidomi. Pvz. mano sūnus nuo mažų dienų spoksodavo į lempas ir lydėdavo jas ilgu „ooo“. Atsirado poreikis parodyti gestą „lempa“. Pirmasis sūnaus atkartotas gestas ir yra „lempa“. Vėliau teko parodyti „dramblys“, „beždžionė“, nes sūnus labai noriai žiūrėdavo knygeles su gyvūnų nuotraukomis. Tarkim, jūs sėdite vakare šalia lango, pro kurį matosi jaunas mėnulis. Vaikas atkreipė į jį dėmesį, jūs žiūrite į mėnulį, vaikas žiūri į mėnulį - tai palanki proga parodyti gestą „mėnulis“. Rodote į mėnulį, sakote žodį ir rodote gestą.

3. Situacija „Klausimas – noras“: vaikas žiūri į suaugusį, kai ko nors nori, kai jam ko nors reikia ar norėdamas ko paklausti bei pasakyti, kaip jaučiasi, pvz. mano sūnus stumia karutį, bet per slenkstį pats neįveikia tikslo, žiūri į mane klausiamai, o aš jam sakau „Tau reikia pagalbos?“. Tai sakydama rodau pagalbos gestą.

Nuo kokių gestų pradėti?

Iš pradžių vaikučiui fiziologiniai poreikiai yra svarbiausi. Todėl rodykite PIENAS, SOTUS, MIEGOTI, KEISTI SAUSKELENS, GERTI, VALGYTI. Tačiau jam augant didėja domėjimasis aplinkiniu pasauliu. Būkite atidūs ir stebėkite, kuo domisi jūsų vaikas. Aš rekomenduočiau mokyti savo vaikus tų ženklų, kurie palengvins jūsų kasdienybę ir padarys ją ne tik darnesnę, bet ir saugesnę: „liesti negalima“, „dar?“, „stop“, „skauda“ ir pan.
Nepamirškite tokių gestų, kaip TĖTIS, MAMA, SENELIS, MOČIUTĖ, SESĖ, BROLIS ir pan.

Kada sulauksite rezultatų?

Specialistai įspėja: jei gestus pradėsite rodyti 10 mėnesių vaikui, jis atkartoti gestus turėtų tikrai jau sulaukęs 14 mėnesių – priešingu atveju pasirūpinkite vaiko klausos tyrimais. Psichologai rašo, kad vaikas gestus atkartoti gali ir nuo 10 mėnesio. Kuo anksčiau pradėsite, tuo ilgiau reikės laukti atsako. Tačiau būsite anskčiau pradėję didinti vaiko supratingumą. Mano sūnus, būdamas 14 mėnesių, jau rodė septynis gestus. Kai mažius pradėjo tarti atpažįstamus garsus, jo rodomas gestas buvo lydimas ir garsais. O kalbos raida, kaip žinia, yra labai individualus reikalas. Sūnus, sulaukęs 17 mėnesių, jau rodė apie 40 gestų.
Svarbiausi sėkmės garantai yra pastovumas, kartojimas, atvirumas interpretacijoms ir jūsų džiaugsmas. Verbalizuokite savo veiksmus, ketinimus. Jei einate valgyti į virtuvę, sakykite ir rodykite gestą. Kai jau atėjote, atsisėdote prie stalo ar pasodinote savo vaikutį – vėl parodykite gestą. Valgymo metu taip pat rodykite gestą. Vaikai iš karto neatkartoja gestų preciziškai. Todėl būkite paslankūs, remkitės kontekstu, kai spėjate, ką mažylis nori pasakyti. Pvz. mano sūnus labai panašiai rodydavo „televizorius“, „dar“ ir „skauda“. Bet kontekstas man padėdavo atskirti sūnaus rodomus gestus. Todėl aš beveik visada atkartodavau mažiaus rodomus gestus teisingai.
Tačiau rezultatas – tai ne tik vaiko atkartojami gestai. Rezultatas – tai dažnesnis bendravimas, dažnesnis vaikučio stebėjimas, daugiau malonių akimirkų. Mūsų šeimai gestų kalba padovanojo realią galimybę pasaulį pamatyti ir sūnaus akimis. Jau buvome pamiršę, koks gražus yra mėnulis, koks šlapias lietus ir kaip smagu pabūti po spalvotu skėčiu žvarbią dieną.

Mums pavyko, todėl dar keletas patarimų

Labai svarbu rodant gestus aiškiai tarti žodžius. Jei sakote „laivas“ ir rodote „laivas“, taip turi būti kurį laiką. Jokių „laivelių“ kol kas nesakykite. Jei „puodelis“, tai ne „puodukas“. Jei „mama“, tai ne „mamytė“. Jei „miegoti“, tai ne „liu - lia“. Jei „telefonas“, tai ne „alio alio“. Taip jūs padėsite vaikui susidaryti asociaciją tarp daikto, jo prasmės, gesto ir garso. O kai vaikutis gebės tą pačią prasmę priskirti ir mažybiniam žodžiui, suprasite. Tuomet galėsite tarti daugiau įvairesnių žodžių formų.
Gali būti, kad išmokęs vieną gestą, vaikas jį rodys viskam. Tai šaunu. Čia kaip su žodžiu „mama“: vaikas, išmokęs ištarti šį žodį, jį naudoja viskam. Tai parodo, kad vaikas jau pats nori įvardinti daiktus ir veiksmus, tą daro taip, kaip moka. Su laiku ženklai diferencijuosis.
Vaikas kurį laiką rodys ne daug gestų, bet įvyks sprogimas. Bus tam tikras sensityvus laikotarpis, kurio metu vaikas mokysis greitai ir daug. Išnaudokite jį. Mano sūnus, būdamas 1,5 metų, gestą išmokdavo nuo vieno demonstravimo.
Gestų rodymas neatims iš jūsų papildomo laiko. Dauguma gestų rodomi viena ranka. Mamos su nešynėmis abejoja, ar joms būtų tai patogu. Žinoma, nes vaikas nebūna nešynėje visą dieną. Sustoti ir apsidairyti aplink, parodyti vaikui gėlę, medį, saulę –-tai geras užsiėmimas. Labai svarbu, kad vaikas žiūrėtų į jus, kai rodote gestus. Vėliau ir vaikas įpras dažniau į jus žiūrėti, nes lauks, kad rodytumėte gestą.
Labai didelę reikšmę rodant gestus turi ir jūsų veido išraiška. Kuo daugiau ekspresijos, tuo geriau. Ypač tokiems gestams, kurie turi be žodžio reikšmės dar ir jausminį atspalvį, pvz. „skauda“, „liūdna“, „verkti“, „šalta“, „mažas“ ir pan.

Nors vaikai maži, jie yra protingi

Aš buvau maloniai nustebinta, kai mano sūnus, pamatęs ant žemės gulinčią mažą medžio šakelę, parodė „medžio“ gestą. Jis vadinasi jau supranta, kad medis – tai ir tas augantis šalia namų ąžuolas, ir dar mažytė, ką tik pasodinta obelis, ir malka, ir pagaliukas. Pradžioje, sūnus gestą „dar“ rodydavo tik tuomet, kai norėdavo dar valgyti ar gerti. O vėliau jau prašė ir dar muzikos, dar kutenimų, dar muilo burbulų. To jo niekas nemokė. Visai neseniai atkreipiau dėmesį, kad sūnus puikiai atpažįsta kai kurių žodžių mažybines formas, pvz vandenėlis, pieniukas, saulytė, lemputė, paukščiukas ir pan. Vadinasi, sūnaus pasyvusis žodynas kur kas didesnis nei man atrodo. Per tokią malonią patirtį aš kiekvieną dieną vis pagaunu save benustembančią: koks protingas yra tas mano mažasis žmogutis. Vaikai nori parodyti mums savo pasaulį – būkime atviri tam.


Originali straipsnio versija publikuota "Mamos žurnale" 2009 m. spalio mėn.

Susidomėjote kūdikių gestų kalba? Pradėkime mokytis!

Prieš pateikdama savo ankstesnes publikacijas, pabandysiu trumpai atskleisti kūdikių gestų kalbos esmę.

Kūdikių gestų kalba - tai puikus instrumentas, padedantis dar nekalbančiam Jūsų mažyliui parodyti, ką jis supranta, ką jis prisimena, ką jis mąsto, ko jis nori. Dėka kūdikių gestų kalbos dar nekalbantis vaikelis tampa pilnaverčiu bendravimo partneriu.

Gestai rodomi vaikams nuo maždaug 6 - 8 mėnesių. Nereikia jokių specialių mokymosi situacijų. Gestus rodome, t.y. tariame atitinkamą žodį ir rodome atitinkamą gestą, betarpiškai bendraudami su vaikais,
pvz.: imdami vaiką žindyti, rodome "pieno" gestą;
apžiūrinėdami knygelėje nupiešta baltą mažą avytę, galime rodyti net tris gestus "balta", "maža", "avytė";
kai girdime, kad grįžta tėtis į namus po darbo, rodome "tėčio" gestą.

Žaismingose situacijose pateikiami gestai, rodomi vaizdai ir tariami žodžiai sudaro vaikų smegenyse labai svarbias prasmines asociacijas. Jos vėliau labai padės ekspresyvios kalbos, t.y. šnekamosios kalbos, prasiveržimui.

Vaikelis supranta, kad tariamas žodis, rodomas gestas ir rodomas daiktas, žmogus ar išreiškiama būsena, susiję tarpusavyje.

Mokydami vaikus gestų kalbos gausiname vaikų pasyvųjį žodyną, t.y. žodžiai, kuriuos vaikas supranta. Pirmus trejsu metus vaikų pasyvus žodynas yra didesnis nei aktyvus, t.y. žoodžiai, kuriuos vaikas geba ištarti. Dar nekalbantys vaikai supranta daug daugiau nei mums, suaugusiems , atrodo. Kūdikių gestų kalba padeda mažyliams parodyti, kokie protingi jie iš tiesų yra.

Skubėkime pažvelgti į pasaulį vaiko akimis.

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Sveiki visi, besidomintys kūdikių gestų kalba

Šiandien įgyvendinau savo dar vieną svajonę - sukūriau atskirą tinklaraštį tiems, kurie nori išmokti kūdikių gestų kalbos ir savo žiniomis pasidalinti su savo mažaisiais stebuklėliais.

Iki malonių susiskaitymų :)


Su meile,
Ramunė Želionienė