2010 m. vasario 27 d., šeštadienis

Stebuklinga daina apie maistą

Paįvairinkime valgymo ritualą paprasta, bet linksma, dainele.

Muzika yra vienos dainos, kurią dainuoja žmonės įvariomis pasaulio kalbomis.

Pasiklausykime vokiško dainos varianto:

http://www.youtube.com/watch?v=qv1rS-1GB30&feature=PlayList&p=EA0ADE222A32030D&playnext=1&playnext_from=PL&index=51


Paniūniuokite, kad muzika įstrigtų atmintyje ir....

Uždainuokim lietuviškai stebuklingą dainą apie maistą :)


Ką tu valgai? RODOM GESTĄ "VALGYTI"
Ką tu valgai? DAINUODAMI "VALGAI"
Pasakyk, RODOM GESTĄ "KALBĖTI"
Pasakyk.

Valgau aš košę, RODOM "VALGAU" IR "KOŠĘ"
Valgau aš košę. PAKARTOJAM TĄ PATĮ
Man skanu, RODOM "SKANU"
Man skanu. PAKARTOJAM

BŪKITE KŪRYBINGI IR KEISKITE ŽODŽIUS PAGAL SITUACIJĄ, pvz.

Ką aš valgau?
Ką aš valgau?
Pasakyk,
Pasakyk.

Valgau bananą,
Valgau bananą.
Man skanu,
Man skanu.


Dainuokite ir rodykite į sveikatą,
Ramunė

Kaip mes dainavome dainą apie maistą :)

Sveiki,

antroji kūdikių gestų kalbos pamokėlė praėjo puikiai. Dėkui EKO BANGIEČIAMS :)

Susirinkę pypliukai ir mamytės turėjo smagią valandą.

Kas man ypač įstrigo, tai simpatiškas berniukas, kuris, man dainuojant dainelę apie maistą, tiesiog susižavėjo ir klausėsi, klausėsi, šypsojosi ir vėl klausėsi, o poto dar ilgai šypsojosi. Jam bus skirtas kitas įrašas apie dainelę :)

Pasikartojom pagrindinius kūdikio gestus, pačius pirmuosius.
Taip pat susipažinom su gestais, kuriais galima parodyti viską, ką mes valgome.

Mamytės galėjo įsigyti kūdikių gestų atmintines su paveikslėliais ir mini aprašymais. Kad ir kiti vaiko artimijei galėtų išmokti :)

LABAI DŽIAUGIUOSI, KAD KŪDIKIŲ GESTŲ KALBOS PAMOKĖLĖ VYKS NUO ŠIOL TRADICIŠKAI KIEKVIENO MĖNESIO PASKUTINĮ PENKTADIENĮ 11 VAL.

Iki malonių susitikimų EKO BANGOJE,
tėvų ir vaikų santykių psichologė
Ramunė Želionienė

2010 m. vasario 24 d., trečiadienis

2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Kai mažyliai pradeda tarti žodžius, reikia didesnio atidumo iš mūsų.

Kūdikių gestų kalba yra puiki priemonė bendrauti su girdinčiu mažyliu tol, kol jis dar negali pats kalbėti. Taigi kūdikių gestų kalba yra laikina bendravimo priemonė.

Kai tik vaiko kalbos padargai pasiekia reikiamą išsivystymo lygį, mažylis pradeda atkartoti suaugusiojo tariamus žodžius.
Paprastai atkartojimai nėra labai tikslūs. O kartais net visai nesuprantami. Bet tai labai laikina. Ypač su Jūsų tinkama pagalba.

Visų pirma, yra labai svarbi taisyklė visiems, net ir nemokinantiems vaikučių gestų kalbos:
KALBĖKITE LIETUVIŠKAI SU VAIKAIS. AR KITA GIMTĄJA KALBA. NEKALBĖKITE SU VAIKAIS PAUKŠČIŲ KALBA. JIE JOS NESUPRANTA.
Vaikai juokingai taria savo pirmus žodžius, vadinu tai lėliukiška kalba. Suaugę dažnai bando ją atkartoti. Tai labai juokinga ir... neišmintinga... nes.... vaikai nesupranta tokios kalbos. Jiems tik taip pavyksta kurį laiką susidoroti su sudėtingu žodžių tarimu. Bet tai laikina. Kalbėdami su vaikais normalia neiškraipyta žmonių kalba padėsite jiems greičiau ją įsisavinti.

Prisiminkime, kaip yra su gestais: iš karto mažyliai atkartoja gestus ne visai tiksliai, bet su laiku gestų demonstravimas tampa vis preciziškesnis.

2 TAISYKLĖ. Kai mažylis vieną ar kitą žodį ištaria pakankamai suprantamai, svarbu gesto neberodyti.
Taip labiau pastiprinsite vaikelio verbalinę kalbą. Dėka kūdikių gestų kalbos, labai gerai stebima yra vaiko tariamų garsų raida, t.y. galima labai lengvai susekti, kokius garsus mažylis jau geba tarti, o kokių dar ne.

3 TAISYKLĖ. Kalbėkitės su vaikais "mišriuoju būdu". Mat mūsų gudručiai, galėdami ištarti vienus ar kitus žodžius ir sulaukę iš suaugusiųjų tinkamo pastiprinimo, niekada nesiliaus to darę. Gali ir gestą kartu rodyti, bet žodį, kurį gali ištarti, būtinai ištars. Taigi svarbu: tariamą vaiko žodį pastiprinti jį taisyklingai atkartojus, o rodomą gestą dar rodyti ir tarti kartu atitinkamą žodį.

Pastebėkite savo mažylius: jie visai paprastai sugeba suderinti ir gestą, ir žodį. Vaikai, mokėdami gestų, kalba "mišriais" sakiniais. Vienus žodžius jie rodo, kitus - taria. Ir tai daro savaime. Be jokių papildomų mokymų.

Aš vis pasistebiu savo 2 metų ir 5 mėnesių mažyliu.
Mėgiama knygelė "Pepė ilgakojinė". Taip pat ir multiką kartais pasižiūrime. Neatsidžiaugiu sūnaus komentarais apie griaustinį, žaibą, laivą, lietų ir t.t. Pagrindinės veikėjos vardas iš ties ilgas ir sudėtingas, bet... Kūdikių gestų kalba neįmanomą padaro įmanomu dalyku. Kai sūnus pageidauja knygelės ar filmuko apie raudonplaukę nuostabią mergaitę, jis taria PEPĖ ir rodo "ilga" + "kojinė".

Man net nekyla klausimas, kad gestas stabdo žodžių tarimą. Aš pasitikiu savo vaiku. Jis ištaria viską, ką tik gali. Ko neištaria, vadinasi, dar per anksti. bet mes turime dar daug gražaus laiko.

Sėkmės,
Ramunė

2010 m. vasario 10 d., trečiadienis

Dar truputį apie dvikalbę aplinką

Šiandien, panaršiusi savo renkamoje informacijoje apie dvikalbystę, štai ką suradau.

Mokslininkų tyrimais taip pat yra nustatyta, kad mažam vaikui jokia kalba nėra sunki, jeigu ji yra dažniausiai girdima jo aplinkoje. Aplinka suteikia vaikui praktiškai neribotų galimybių įsisavinti kalbą dar prieš mokyklinį amžių.

Taigi dvikalbiai ar net trikalbiai vaikai turi puikias galimybes namuose kuo puikiausiai įsisavinti vieną ar kitą kalbą. Jiems reikia tiksuaugusiųjų pagalbos.

Kai vaikai patenka į darželį, atsitinka štai kas...

Dažniausiai auklėtojų praktikuojamas taip vadinamas atviras metodas, kai vaikai paleidžiami savarankiškai plaukioti svetimos kalbos jūroje ir manoma, kad jie patys padarys reikiamus apibendrinimus, kaip tai buvo su gimtąja kalba. Bet tai pavyksta ne visiems. Vieniems užtenka pabūti toje kalbinėje aplinkoje, o kitiems – ne. Pirmieji – tai „gabieji“, o antrieji – ne. Patirtis rodo, jog ugdant vaiko komunikacinę kompetenciją, auklėtojoms nederėtų laukti natūralių situacijų, kurios verstų vaiką sužinoti naują žodį ir jį pavartoti. Net ir 5 – 6 metų vaikai dar neturi svetimų kalbų mokymosi įgūdžių, negali sąmoningai mokytis. Dėl to situacijas būtina sukurti. Bendrauti vaikai turėrų ne tik tarpusavyje, bet ir su auklėtoja.

Vadinasi namuose vaikai, girdėdami dvi kalbas, jas išmoksta natūraliai ir lengvai. Tuo tarpu ugdymo įstaigoje kitos kalbos įsisavinimui reikia sukurti specialias situacijas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad gabesni vaikai ir ugdymo įstaigoje greitai prisitaiko ir pradeda šnekėti kita kalba. Tuo tarpu normalių intelektinių gesbėjimų vaikai ar truputį žemesnių - susiduria su tam tikrais sunkumais. Jiems ypač reikalinga suaugusiojo pagalba, papildoma veikla su jais.

Linkėjimai,
Ramunė

2010 m. vasario 9 d., antradienis

Išlaukime, kol mažyliai pradės rodyti gestus

Jau seniai gavau laišką iš mamos L. Ji taip pat jungiasi prie gestų kalbos bičiulių būrio. Mažajai gestų kalbos mokinukei yra 11 mėn.

Štai mamos L. klausimai.

1. Ar tai, kad vaikas rodo gestą tik paprašytas - parodyk atia atia, parodyk kokia tu didelė - yra normalu tokiam amžiui ir kada maždaug tikėtis, kad jis juos pradės rodyt pats norėdamas išreikšti savo mintis?

2. Kaip dažnai ir kokiu metu reikia rodyti gestą? pvz. gestą pienukas rodau prieš kiekvieną maitinimą ir sakau pienukas - anksciau ji juokdavosi į jį žiūrėdama, dabar nebekreipia dėmesio. Gal tai, jog mano dukrytė dar jo nerodo, yra dėl to, kad aš kazkaip ne taip mokinu?

3. Dar vienas klausimas - mokinamės daryt į puoduką sisi. Kaip ir kada rodyti vaikui gestą, kad jis jį susietų su šlapinimusi ar tuštinimusi? Prieš sėdant ant puoduko - bet mes nevisada atsisėdę padarome, ar rodyti gestą tik tada, kai vaikas atliko gamtinius reikalus į puoduką?

Lauksiu Jūsų atsakymų :)

Būsiu labai dėkinga,
mama L.



Taigi... geriau atsakyti vėliau nei niekada, ar ne?

1. Kai Jūs prašote parodyti kokį nors gestą - tai savotiškas žaidimas su vaiku. Jūs rodote - vaikas rodo. Kai vaikas reiškia savo mintis, jis tą daro labai natūraliai ir neprašytas. Gestas kaip žodis.
Atminkite, kad normaliu atveju žmonės kalba, kada turi ką pasakyti, kada nori. Jūsų dukrytė dar labai mažytė. Truputėlį reikės palaukti, kol mergaitė pradės reikšti savo mintis ne tik visokių skleidžiamų garsų (kas jos amžiuje yra normalu) pagalba, bet ir gestų pagalba. Po pirmojo gimtadienio galite sulaukti tikro sprogimo, kai vaikas norės viską pasakyti - parodyti. Šalia Jūsų tariamų žodžių, šalia Jūsų žodinio bendravimo gestas yra kaip papildomas komunikacijos būdas. Kai tik vaikas galės, jis būtinai atkartos: pirma gestą, vėliau ir garsą. Tai įvyksta visiems normalios raidos vaikams. Anksčiau ar vėliau, bet įvyksta.

2. Vienas iš pagrindinių gestų rodymo principų kūdikiams - rodyti gestą visada, kai sakome žodį. Jei ketinate maitinti vaikelį, jau ruošdama pienuką sakykite "šildau pieną, tuoj valgysi pieną". Tardama žodį "pienas", rodote atitinkamą gestą. Duodama pieną, vėl kalbėkite. Ir valgymo metu taip pat. Kalbėkite pilnais sakiniais. O ne pavieniais žodžiais. Kūdikių gestų esmė ir yra ta, kad vaikai gali pakankamai primityviu būdu bendrauti su kalbančiu pasauliu. Mano sūnus rodo: aš, dar, šokoladas. Bet tai reiškia: aš noriu dar šokolado. Rodo tris gestus, iš kurių aš jį suprantu. Bet jo gestus įgarsinu visuomet pilnais, gražiais sakiniais. Taip pastiprinu ekspresyviosios kalbos formąvimąsi.
Lina, Jūsų dukrytė dar mažiulytė. Bet Jūs būtinai sulauksite jos demonstruojamo pirmojo gesto. Visi sulaukia :)

3. Mokyti tokį mažą vaiką sisioti ir kakoti į puoduką - atskira filosofija. Ir ne šio tinklaraščio tema. Bet gerosios patirties apstu internete. Jei norite šlapinimosi ar tuštinimosi veiksmą susieti su gestu - kas manau yra esmė, tai turite gestą rodyti visada, kai vaikas "ką nors padaro". Kai vaikelio sauskelnės pilnos, imame jas keisti, sakome: O, TU PASISIOJAI, rodome atitinkamą gestą. Arba: TU PAKAKOJAI, rodome atitinkamą gestą. Vaikui augant, jis pats pradės pranešinėti apie šiuos veiksmus gesto arba tariamų žodžių pagalba. Jei sodinate vaiką ant puodoko, tai praneškite jam: DABAR TU ATSISĖSI IR GAL PAKAKOSI AR PASISIOSI (nežinau, kokiu tikslu Jūs sodinat), rodote atitinkamą gestą. Dar gal skatinate. Jei puodukas liko tuščias, galite pasakyti: TU NEPASISIOJAI IR NEPAKAKOJAI, rodykite vel atitinkamą gestą.

Ir tikrai nekalbėkite "paukščių kalba" - sisi ar dar kaip nors. Vaikai to nesupranta. Jie taip kalba, nes kitaip dar jiems nepavyksta. Priešingai nei mums :)))


Sėkmės,
Ramunė

2010 m. vasario 7 d., sekmadienis

Kūdikių gestų kalba dvikalbėje aplinkoje

Neseniai gavau mamytės Ksenijos laiškutį su klausimu. Gal atsakymas bus įdomus ir kitiems kūdikių gestų kalbos bičiuliams.

Miela Ramune,

ar verta mokyti gestų kalbos vaikelį, augantį dvikalbėje aplinkoje,
kuomet mama į jį kreipiasi rusiškai, tėtis - lietuviškai, o
tarpusavyje tėvai šneka taip pat lietuviškai (šio pasidalijimo laikomės gan
griežtai, kalbų nepainiojame, stengiamės kalbėti taisyklingai).

Jei taip, nuo kelių mėnesių patartumėte pradėti rodyti gestus (dabar
vaikui 2 mėnesiai) ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį, mokant gestų
kalbos tokį vaikelį?

Neradau specialių patarimų šia tema, gal Jūs
galetumėte patarti ką nors?

Iš anksto ačiū už atsakymą



Visų pirma, turime žinoti, kad vaikas, augantis dvikalbėje (ar net trikalbėje) aplinkoje, yra nenuskriaustas vaikas. Normaliu atveju, kai vaiko raida yra normali, kai susiduriame su normaliais gebėjimais, vaikui dvikalbė aplinka suteikia privalumų, o ne trūkumų. Anksčiau buvo manoma kitaip. Ilgą laiką tokie vaikučiai buvo mokomi vos ne kaip specialiųjų poreikių vaikai. Sunkumų su šnekamąja kalba gali patirti tie vaikai, kuriems ir taip yra bėdelių su kalbėjimu. Todėl pervertinti dviejų kalbų įtakos vaiko kalbos raidai nereikėtų.

Kūdikių gestų kalba Jūsų situacijoje galėtų vaikui labai pasitarnauti. Vienas tėvelis šneka viena kalba, kitas tėvelis - kita, o gestas turėtų būti vienodas. Tokiu būdu vaikui susidarys nuo mažų dienų viena prasminė asociacija gesto pagalba dviem skirtingai tariamiem žodžiam. Tarkim, rodom pienelio gestą ir tariam "dabar aš tau duosiu pieno", o kitoje situacijoje rodom tą patį gestą, o tariam "teper ja tebe dam malaka". Vaikas girdės dvi skirtingas vienos prasmes versijas. Kaip teigia mokslininkai pagal paskutinių tyrimų išvadas, dvikalbis vaikas, jei taip galima būtų jį pavadinti, labiau lavinamas sąvokinio mąstymo kontekste, grečiau gali pradėti kalbėti, jo pasyvus, t.y. suvokimo, žodynas yra platesnis.

Taigi, pirmasis atsakymas į Jūsų klausimą yra TAIP. Vaikas, pradėjęs kalbėti, greičiausiai kalbės mišriuoju būdu. Netaisykite jo, kad nenumuštumėte noro kalbėti taip, kaip jam pavyksta. Siūlyčiau ateityje karts nuo karto pasitikrinti vaiko suvokimo žodyną, t.y. kuria kalba jis daugiau supranta skirtingų žodžių. bet tai dar bus po kokių metų - pusantrų. :)

Mokykite kūdikių gestų kalbos taip, kaip rekomenduojama visiems, nuo 6 - 8 mėnesių.

Namuose patarčiau daugiau kalbėti ta kalba, kurią vaikas naudos būsimoje ugdymo įstaigoje. Taip vaikui padėsite įtvirtinti būtent tą žodyną, kurį jis turės naudoti mokymuisi, pasiekimų įvertinimui ir pan.

Geriau , kai vaikas girdi dvi atskiras , bet taisyklingai tariamas kalbas, nei tik vieną, bet ne visai taisyklingą.

Mamytė, vartydama knygeles, turėtų įgarsinti paveikslėlius rusiškai, tėvelis tuos pačius paveikslėlius turėtų įvardinti lietuviškai, o gestus turėtumėte rodyti vienodus.

Tikroji rudų kalba yra nuosabi. Vaikas turės tik privalumų, galėdamas ją pažinti ir išmanyti.


Kūdikių gestų kalbos specialistė,
Ramunė Želionienė