Jau seniai gavau laišką iš mamos L. Ji taip pat jungiasi prie gestų kalbos bičiulių būrio. Mažajai gestų kalbos mokinukei yra 11 mėn.
Štai mamos L. klausimai.
1. Ar tai, kad vaikas rodo gestą tik paprašytas - parodyk atia atia, parodyk kokia tu didelė - yra normalu tokiam amžiui ir kada maždaug tikėtis, kad jis juos pradės rodyt pats norėdamas išreikšti savo mintis?
2. Kaip dažnai ir kokiu metu reikia rodyti gestą? pvz. gestą pienukas rodau prieš kiekvieną maitinimą ir sakau pienukas - anksciau ji juokdavosi į jį žiūrėdama, dabar nebekreipia dėmesio. Gal tai, jog mano dukrytė dar jo nerodo, yra dėl to, kad aš kazkaip ne taip mokinu?
3. Dar vienas klausimas - mokinamės daryt į puoduką sisi. Kaip ir kada rodyti vaikui gestą, kad jis jį susietų su šlapinimusi ar tuštinimusi? Prieš sėdant ant puoduko - bet mes nevisada atsisėdę padarome, ar rodyti gestą tik tada, kai vaikas atliko gamtinius reikalus į puoduką?
Lauksiu Jūsų atsakymų :)
Būsiu labai dėkinga,
mama L.
Taigi... geriau atsakyti vėliau nei niekada, ar ne?
1. Kai Jūs prašote parodyti kokį nors gestą - tai savotiškas žaidimas su vaiku. Jūs rodote - vaikas rodo. Kai vaikas reiškia savo mintis, jis tą daro labai natūraliai ir neprašytas. Gestas kaip žodis.
Atminkite, kad normaliu atveju žmonės kalba, kada turi ką pasakyti, kada nori. Jūsų dukrytė dar labai mažytė. Truputėlį reikės palaukti, kol mergaitė pradės reikšti savo mintis ne tik visokių skleidžiamų garsų (kas jos amžiuje yra normalu) pagalba, bet ir gestų pagalba. Po pirmojo gimtadienio galite sulaukti tikro sprogimo, kai vaikas norės viską pasakyti - parodyti. Šalia Jūsų tariamų žodžių, šalia Jūsų žodinio bendravimo gestas yra kaip papildomas komunikacijos būdas. Kai tik vaikas galės, jis būtinai atkartos: pirma gestą, vėliau ir garsą. Tai įvyksta visiems normalios raidos vaikams. Anksčiau ar vėliau, bet įvyksta.
2. Vienas iš pagrindinių gestų rodymo principų kūdikiams - rodyti gestą visada, kai sakome žodį. Jei ketinate maitinti vaikelį, jau ruošdama pienuką sakykite "šildau pieną, tuoj valgysi pieną". Tardama žodį "pienas", rodote atitinkamą gestą. Duodama pieną, vėl kalbėkite. Ir valgymo metu taip pat. Kalbėkite pilnais sakiniais. O ne pavieniais žodžiais. Kūdikių gestų esmė ir yra ta, kad vaikai gali pakankamai primityviu būdu bendrauti su kalbančiu pasauliu. Mano sūnus rodo: aš, dar, šokoladas. Bet tai reiškia: aš noriu dar šokolado. Rodo tris gestus, iš kurių aš jį suprantu. Bet jo gestus įgarsinu visuomet pilnais, gražiais sakiniais. Taip pastiprinu ekspresyviosios kalbos formąvimąsi.
Lina, Jūsų dukrytė dar mažiulytė. Bet Jūs būtinai sulauksite jos demonstruojamo pirmojo gesto. Visi sulaukia :)
3. Mokyti tokį mažą vaiką sisioti ir kakoti į puoduką - atskira filosofija. Ir ne šio tinklaraščio tema. Bet gerosios patirties apstu internete. Jei norite šlapinimosi ar tuštinimosi veiksmą susieti su gestu - kas manau yra esmė, tai turite gestą rodyti visada, kai vaikas "ką nors padaro". Kai vaikelio sauskelnės pilnos, imame jas keisti, sakome: O, TU PASISIOJAI, rodome atitinkamą gestą. Arba: TU PAKAKOJAI, rodome atitinkamą gestą. Vaikui augant, jis pats pradės pranešinėti apie šiuos veiksmus gesto arba tariamų žodžių pagalba. Jei sodinate vaiką ant puodoko, tai praneškite jam: DABAR TU ATSISĖSI IR GAL PAKAKOSI AR PASISIOSI (nežinau, kokiu tikslu Jūs sodinat), rodote atitinkamą gestą. Dar gal skatinate. Jei puodukas liko tuščias, galite pasakyti: TU NEPASISIOJAI IR NEPAKAKOJAI, rodykite vel atitinkamą gestą.
Ir tikrai nekalbėkite "paukščių kalba" - sisi ar dar kaip nors. Vaikai to nesupranta. Jie taip kalba, nes kitaip dar jiems nepavyksta. Priešingai nei mums :)))
Sėkmės,
Ramunė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą