2010 m. vasario 10 d., trečiadienis

Dar truputį apie dvikalbę aplinką

Šiandien, panaršiusi savo renkamoje informacijoje apie dvikalbystę, štai ką suradau.

Mokslininkų tyrimais taip pat yra nustatyta, kad mažam vaikui jokia kalba nėra sunki, jeigu ji yra dažniausiai girdima jo aplinkoje. Aplinka suteikia vaikui praktiškai neribotų galimybių įsisavinti kalbą dar prieš mokyklinį amžių.

Taigi dvikalbiai ar net trikalbiai vaikai turi puikias galimybes namuose kuo puikiausiai įsisavinti vieną ar kitą kalbą. Jiems reikia tiksuaugusiųjų pagalbos.

Kai vaikai patenka į darželį, atsitinka štai kas...

Dažniausiai auklėtojų praktikuojamas taip vadinamas atviras metodas, kai vaikai paleidžiami savarankiškai plaukioti svetimos kalbos jūroje ir manoma, kad jie patys padarys reikiamus apibendrinimus, kaip tai buvo su gimtąja kalba. Bet tai pavyksta ne visiems. Vieniems užtenka pabūti toje kalbinėje aplinkoje, o kitiems – ne. Pirmieji – tai „gabieji“, o antrieji – ne. Patirtis rodo, jog ugdant vaiko komunikacinę kompetenciją, auklėtojoms nederėtų laukti natūralių situacijų, kurios verstų vaiką sužinoti naują žodį ir jį pavartoti. Net ir 5 – 6 metų vaikai dar neturi svetimų kalbų mokymosi įgūdžių, negali sąmoningai mokytis. Dėl to situacijas būtina sukurti. Bendrauti vaikai turėrų ne tik tarpusavyje, bet ir su auklėtoja.

Vadinasi namuose vaikai, girdėdami dvi kalbas, jas išmoksta natūraliai ir lengvai. Tuo tarpu ugdymo įstaigoje kitos kalbos įsisavinimui reikia sukurti specialias situacijas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad gabesni vaikai ir ugdymo įstaigoje greitai prisitaiko ir pradeda šnekėti kita kalba. Tuo tarpu normalių intelektinių gesbėjimų vaikai ar truputį žemesnių - susiduria su tam tikrais sunkumais. Jiems ypač reikalinga suaugusiojo pagalba, papildoma veikla su jais.

Linkėjimai,
Ramunė

2 komentarai:

~ rašė...

Ar galima būtų taip generalizuoti? (Tuo labiau iš vieno šaltinio.) Manyčiau, šnekama ne visai apie tai. Pirmoje citatoje sakoma, kad vaikas lengvai išmoksta DAŽNIAUSIAI jo aplinkoje vartojamą kalbą. Tai reiškia, kad tą, kurią girdi šeimoje arba bendraudamas su artimiausiu suaugusiuoju. Vadinasi, kita kalba, jeigu šeimoje kalbama keliomis, bus šiek tiek sunkiau išmokstama, panašiai kaip kitakalbiame darželyje, apie kurį kalbama antroje pastraipoje.

Ramunė Murauskienė rašė...

Jei kyla neaiškumų, manau, svarbu išsiaiškinti.

Tėti, padarėte nerealiai klaidingą išvadą:

"Vadinasi, kita kalba, jeigu šeimoje kalbama keliomis, bus šiek tiek sunkiau išmokstama, panašiai kaip kitakalbiame darželyje..."

Visų pirma, šeima ir darželis yra dvi aplinkos. Ir absoliučiai skirtingos.

Šeimoje viskas vyksta natūraliai.
Jokių nereikia teorijų ar tyrimų. Užtenka turėti gerus pažįstamus. Vaikai, jau galėdami kalbėti, puikiausiai šneka, tarkim, prancūziškai su tėčiu, ir lietuviškai su mama. Kalba, kai ji perimama iš šeimos narių, įsisavinama be jokių mokymų. Tiesiog. Kiekviena kalba įsisavinama ne vienodai. Tą irgi reikia žinoti.

JEI VAIKAS NAMUOSE GIRDI NE VIENĄ KALBĄ, O DVI, JAM YRA PAKANKAMAI PAPRASTA TAS DVI KALBAS ĮSISAVINTI, t.y. mažam vaikui jokia kalba nėra sunki, jeigu ji yra dažniausiai girdima jo aplinkoje.


Jūs rašote apie kažkokį mistinį vieną artimiausią suaugusįjį.

Šeimoje yra paprastai du suaugę, daugiau žmonių, darančių didžiulę įtaką vaikui. Įtakos pobūdį atspėti labai sunku. Nes į vaiko smegenis įlysti nėra paprasta. Net laiko, kai kalbama viena ir kita kalba, skaičiavimas, nėra validus kokiai nors prognozei apie vaiko kalbų įsisavinimo lygį. Taigi vaikas gali geriau prašnekti iš karto prancūziškai nei lietuviškai, nors ištisas dienas mama su juo bendrauja lietuviškai. Šia tema yra labai daug įdomių tyrimų atlikta. Rekomenduočiau pasidomėti. Kelių kalbų įsisavinimo lygis - tai nėra šio tinklaraščio tema. Mes čia diskutuojame apie kūdikių gestų kalbą.

Darželyje auklėtoja, nors ir tapusi artimu suaugusiuoju, nedaro kitos kalbos įsisavinimo natūraliu. Vaikas gali taip ir neišmokti kalbėti kita kalba darželyje, jei tam nebus sukurtos specialios situacijos. Darželyje vaikus reikia jau mokyti kitos kalbos, ko nereikėjo daryti namuose.

Tinklaraštyje pateikiama informacija remiasi moksliniais tyrimais, atliktais ne komerciniuose tyrimų institutuose. Tai patikima informacija. Jei man kyla abejonių arba aš nesutinku, visuomet akcentuoju savo požiūrį. Užsiimu žmonių švietimu, o ne jų klaidinimu.

Prašau Jūsų ateityje rašyti komentarus, susijusius su kūdikių gestų kalba. Priešingu atveju galite ir nesulaukti atsakymo. Branginu savo laiką žmonėms, besidomintiems kūdikių gestų kalba.

Iš anksto dėkoju,
Ramunė Želionienė