Kūdikių gestų kalba yra puiki priemonė bendrauti su girdinčiu mažyliu tol, kol jis dar negali pats kalbėti. Taigi kūdikių gestų kalba yra laikina bendravimo priemonė.
Kai tik vaiko kalbos padargai pasiekia reikiamą išsivystymo lygį, mažylis pradeda atkartoti suaugusiojo tariamus žodžius.
Paprastai atkartojimai nėra labai tikslūs. O kartais net visai nesuprantami. Bet tai labai laikina. Ypač su Jūsų tinkama pagalba.
Visų pirma, yra labai svarbi taisyklė visiems, net ir nemokinantiems vaikučių gestų kalbos:
KALBĖKITE LIETUVIŠKAI SU VAIKAIS. AR KITA GIMTĄJA KALBA. NEKALBĖKITE SU VAIKAIS PAUKŠČIŲ KALBA. JIE JOS NESUPRANTA.
Vaikai juokingai taria savo pirmus žodžius, vadinu tai lėliukiška kalba. Suaugę dažnai bando ją atkartoti. Tai labai juokinga ir... neišmintinga... nes.... vaikai nesupranta tokios kalbos. Jiems tik taip pavyksta kurį laiką susidoroti su sudėtingu žodžių tarimu. Bet tai laikina. Kalbėdami su vaikais normalia neiškraipyta žmonių kalba padėsite jiems greičiau ją įsisavinti.
Prisiminkime, kaip yra su gestais: iš karto mažyliai atkartoja gestus ne visai tiksliai, bet su laiku gestų demonstravimas tampa vis preciziškesnis.
2 TAISYKLĖ. Kai mažylis vieną ar kitą žodį ištaria pakankamai suprantamai, svarbu gesto neberodyti.
Taip labiau pastiprinsite vaikelio verbalinę kalbą. Dėka kūdikių gestų kalbos, labai gerai stebima yra vaiko tariamų garsų raida, t.y. galima labai lengvai susekti, kokius garsus mažylis jau geba tarti, o kokių dar ne.
3 TAISYKLĖ. Kalbėkitės su vaikais "mišriuoju būdu". Mat mūsų gudručiai, galėdami ištarti vienus ar kitus žodžius ir sulaukę iš suaugusiųjų tinkamo pastiprinimo, niekada nesiliaus to darę. Gali ir gestą kartu rodyti, bet žodį, kurį gali ištarti, būtinai ištars. Taigi svarbu: tariamą vaiko žodį pastiprinti jį taisyklingai atkartojus, o rodomą gestą dar rodyti ir tarti kartu atitinkamą žodį.
Pastebėkite savo mažylius: jie visai paprastai sugeba suderinti ir gestą, ir žodį. Vaikai, mokėdami gestų, kalba "mišriais" sakiniais. Vienus žodžius jie rodo, kitus - taria. Ir tai daro savaime. Be jokių papildomų mokymų.
Aš vis pasistebiu savo 2 metų ir 5 mėnesių mažyliu.
Mėgiama knygelė "Pepė ilgakojinė". Taip pat ir multiką kartais pasižiūrime. Neatsidžiaugiu sūnaus komentarais apie griaustinį, žaibą, laivą, lietų ir t.t. Pagrindinės veikėjos vardas iš ties ilgas ir sudėtingas, bet... Kūdikių gestų kalba neįmanomą padaro įmanomu dalyku. Kai sūnus pageidauja knygelės ar filmuko apie raudonplaukę nuostabią mergaitę, jis taria PEPĖ ir rodo "ilga" + "kojinė".
Man net nekyla klausimas, kad gestas stabdo žodžių tarimą. Aš pasitikiu savo vaiku. Jis ištaria viską, ką tik gali. Ko neištaria, vadinasi, dar per anksti. bet mes turime dar daug gražaus laiko.
Sėkmės,
Ramunė
1 komentaras:
Visiškai sutinku - gestas žodžiui netrukdo!Pati matau, kaip dukrytė, vos tik suvokusi, kad aš suprantu, ką ji SAKO, vis mažiau ima RODYTI tą daiktą, nors ir kalbam mišriai (gestas+žodis). Žinoma, iš dalies ir dėl manęs tai nutinka, natūraliai imi mažiau RODYTI, kai imi susikalbėti žodžiais.
Rašyti komentarą