2010 m. kovo 6 d., šeštadienis

Šviežia diskusija apie girdinčių kūdikių gestų kalbą

Sveiki, mieli kūdikių gestų bičiuliai,

kartais apsilankau Supermamų forume. Mat ten yra tema apie kūdikių gestų kalbą girdintiems vaikams:

supermamų klubas - vaikų auklėjimas ir ugdymas - ankstyvasis ugdymas - ženklų kalba girdinčiam vaikui

Skaitykite, komentuokie, dalinkitės patirtimi ir švieskite plačiąją visuomenę.

Iškilo klausimas, kuris gal sudomis ir kitus, todėl atsakau tinklaraštyje.

KAIP GESTŲ KALBA SKATINA VAIKĄ KALBĖTI? LAVINANT PIRŠTELIUS KALBOS PADARGAI GI NELAVĖJA...

Visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad smulkioji motorika kaip pirštelių kalbėjimas ir to pasekoje lavinami smegenyse kalbos centrai nėra svarbus kūdikių gestų kalbos privalumas. Jei vaikams sudaromos galimybės lavinti pirštelius, kalbos centrai aktyvinami ir be gestų kalbos. Vidinės kalbos vystymas, pasyviojo žodyno plėtimas, mąstymo lavinimas daug anksčiau nei vaikas pradeda kalbėti verbaliai. Čia yra didžiausia kūdikių gestų kalbos esmė, jei analizuojame vaiką jo visos plačios raidos kontekste.


Kalba - tai sudėtingas procesas. Užtenka suprasti ir žinoti, kad kalba yra labai susijusi su mąstymu. Neatsiejama nuo jo. Gimę vaikeliai jau mąsto. Yra nuomonių, kad jie tą daro dar mamos pilvelyje. Jų minčių nepavyko niekam nustatyti, bet mokslininkai teigia, kad kurį laiką mintys yra primityvios. Vaikeliui augant, kai jis adekvačiau suvokia jį supantį pasaulį, mąstymas pradeda labai sparčiai vystytis. Mažų vaikų mąstymą sunku tirti, nes nėra kaip sužinoti, ką jie mąsto. Mat jie gi nekalba. Tačiau, kai vaikas prisimena mamos balsą, tėčio atvaizdą, mėgiamą pliuškį, kai bando kažką burbuliuoti, drąsiai pradedame mažylį prilyginti protingam žmogučiui. Nors vaikas iki kokių trejų metų kalba ne taip kaip suaugęs, jo kalba plačiąja prasme visus šiuos tris metus intensyviai vystosi.

Labai svarbu su vaiku daug kalbėti, jam daug pasakoti, tiesiog įgarsinti aplinką.

To pasekoje yra plečiamas vaiko pasyvusis žodynas: suprantu, bet negaliu pasakyti.

Kalbos padargams vystantis, vaikelis vis daugiau pasako. Bet reikėtų žinoti, kad tris pirmus gyvenimo metus pasyvusis žodynas paprastai yra didesnis nei aktyvusis žodynas, t.y. žodžiai, kuriuos vaikas ir supranta, ir gali ištarti. Kai vaikai pradeda kalbėti intensyviai, sulaukę 1 metų ir kelių mėnesių, tai veikiau išimtis nei dėsnis. Normaliu atveju vaikai iki trečiojo gimtadienio pradeda kalbėti. Jei sąlygos kalbos raidai yra palankios, jei vaiko pasyvusis žodynas platus (apie jo patikrinimą jau rašiau viename iš įrašų), nėra reikalo kreiptis į logopeda iki trečiojo gimtadienio.

Gestų pagalba yra plečiamas dar nekalbančio mažylio pasyvusis žodynas, vadinasi, skatinama ir visa kalbos raida. Dėka gestų, vaikelis turi galimybę "dirbti" su tam tikrais aplinkos objektais, patiriamomis būsenomis t.y. juos įvardinti ir suteikti jiems prasmę, jais manipuliuoti mintyse. Kai žmogus kalba, jis ir mąsto.

GESTAS + TARIAMAS ŽODIS + MATOMAS OBJEKTAS, jaučiama būsena = MINTIS

Kai tik mažylis, susitaręs su savo kalbos padargais, pradeda tarti žodžius, gestas neberodomas. Tėvai neberodo gesto sąmoningai ir mažylis liausis jį rodęs. Bet nesitikėkite, kad liausis kalbėjęs. Net jei jūs tylėtumėt :)

TARIAMAS ŽODIS + MATOMAS OBJEKTAS = MINTIS

Vaikai, kurie jau daug laiko "dirbo" mintyse su žodžiais, daiktais, juos pažino, juos suprato, kai tik galės, pradės kalbėti labai lengvai. Jų aktyvusis žodynas labai greitai susilygins su pasyviuoju.

Teigiama, kad išsilavinusių tėvų vaikai pradeda kalbėti vėliau, nes tėvai gausiai šneka ir jų žodynas nėra primityvus, todėl vaikams sudėtingiau prašnekti. Tuo tarpu ne tokių inteligentiškų tėvų vaikai pradeda šnekėti anksčiau. Vėlyvieji šnekučiai , pasiviję ankstyvuosius, juos paprastai pralenkia žodyno gausumu ir sudėtingumu (valdorfiečių požiūris).

Kadangi savo darbe susiduriu su specialiųjų poreikių vaikais, džiaugiuosi, kad kūdikių gestų kalba man, visų pirma, kaip mamai, leidžia stebėti sūnaus raidą: kaip veikia atmintis, kaip greiai įsisavina naują informaciją, į ką labiau susikoncentruoja (garsai, vaizdai, lytėjimas, judesys), kaip pasireiškia kūrybiškumas ir t.t.

Sėkmės,
Ramunė

Komentarų nėra: