2010 m. vasario 7 d., sekmadienis

Kūdikių gestų kalba dvikalbėje aplinkoje

Neseniai gavau mamytės Ksenijos laiškutį su klausimu. Gal atsakymas bus įdomus ir kitiems kūdikių gestų kalbos bičiuliams.

Miela Ramune,

ar verta mokyti gestų kalbos vaikelį, augantį dvikalbėje aplinkoje,
kuomet mama į jį kreipiasi rusiškai, tėtis - lietuviškai, o
tarpusavyje tėvai šneka taip pat lietuviškai (šio pasidalijimo laikomės gan
griežtai, kalbų nepainiojame, stengiamės kalbėti taisyklingai).

Jei taip, nuo kelių mėnesių patartumėte pradėti rodyti gestus (dabar
vaikui 2 mėnesiai) ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį, mokant gestų
kalbos tokį vaikelį?

Neradau specialių patarimų šia tema, gal Jūs
galetumėte patarti ką nors?

Iš anksto ačiū už atsakymą



Visų pirma, turime žinoti, kad vaikas, augantis dvikalbėje (ar net trikalbėje) aplinkoje, yra nenuskriaustas vaikas. Normaliu atveju, kai vaiko raida yra normali, kai susiduriame su normaliais gebėjimais, vaikui dvikalbė aplinka suteikia privalumų, o ne trūkumų. Anksčiau buvo manoma kitaip. Ilgą laiką tokie vaikučiai buvo mokomi vos ne kaip specialiųjų poreikių vaikai. Sunkumų su šnekamąja kalba gali patirti tie vaikai, kuriems ir taip yra bėdelių su kalbėjimu. Todėl pervertinti dviejų kalbų įtakos vaiko kalbos raidai nereikėtų.

Kūdikių gestų kalba Jūsų situacijoje galėtų vaikui labai pasitarnauti. Vienas tėvelis šneka viena kalba, kitas tėvelis - kita, o gestas turėtų būti vienodas. Tokiu būdu vaikui susidarys nuo mažų dienų viena prasminė asociacija gesto pagalba dviem skirtingai tariamiem žodžiam. Tarkim, rodom pienelio gestą ir tariam "dabar aš tau duosiu pieno", o kitoje situacijoje rodom tą patį gestą, o tariam "teper ja tebe dam malaka". Vaikas girdės dvi skirtingas vienos prasmes versijas. Kaip teigia mokslininkai pagal paskutinių tyrimų išvadas, dvikalbis vaikas, jei taip galima būtų jį pavadinti, labiau lavinamas sąvokinio mąstymo kontekste, grečiau gali pradėti kalbėti, jo pasyvus, t.y. suvokimo, žodynas yra platesnis.

Taigi, pirmasis atsakymas į Jūsų klausimą yra TAIP. Vaikas, pradėjęs kalbėti, greičiausiai kalbės mišriuoju būdu. Netaisykite jo, kad nenumuštumėte noro kalbėti taip, kaip jam pavyksta. Siūlyčiau ateityje karts nuo karto pasitikrinti vaiko suvokimo žodyną, t.y. kuria kalba jis daugiau supranta skirtingų žodžių. bet tai dar bus po kokių metų - pusantrų. :)

Mokykite kūdikių gestų kalbos taip, kaip rekomenduojama visiems, nuo 6 - 8 mėnesių.

Namuose patarčiau daugiau kalbėti ta kalba, kurią vaikas naudos būsimoje ugdymo įstaigoje. Taip vaikui padėsite įtvirtinti būtent tą žodyną, kurį jis turės naudoti mokymuisi, pasiekimų įvertinimui ir pan.

Geriau , kai vaikas girdi dvi atskiras , bet taisyklingai tariamas kalbas, nei tik vieną, bet ne visai taisyklingą.

Mamytė, vartydama knygeles, turėtų įgarsinti paveikslėlius rusiškai, tėvelis tuos pačius paveikslėlius turėtų įvardinti lietuviškai, o gestus turėtumėte rodyti vienodus.

Tikroji rudų kalba yra nuosabi. Vaikas turės tik privalumų, galėdamas ją pažinti ir išmanyti.


Kūdikių gestų kalbos specialistė,
Ramunė Želionienė

2 komentarai:

~ rašė...

Ramune, o kaip tada dėl mažybinių ir kitokių formų? Visada teigdavai, kad rodant gestą galima sakyti tik vieną žodį, pvz., mama, ir jokiu būdu tada jau nevartoti nei mamytė, nei dar kaip nors. O dabar sakai, kad vaikas girdės dviejų kalbų žodžius su tuo pačiu gestu ir ok. Tai gal tada ir tos pačios kalbos skirtingos žodžio formos nieko?

Ramunė Murauskienė rašė...

Laba diena, tėti,

visų pirma, akcentavau vieno žodžio formos tarimą tik kurį laiką. O ne visada. Kai mokome vaikus, turime jų neapkrauti per sudėtinga informacija.

Pačioje pradžioje, iki pirmojo gimtadienio gal būtų aktualu tokia mano rekomendacija. Vėliau bendraujant su vaikais reikia kalbėti kuo natūraliau.

Dvi kalbos yra ne tas pats, kas vienos kalbos žodžių įvairovė.
Kai vaikas dvi kalbas girdi intensyviai, jis pradeda skirti taip vadinamas fonemas ir sieti jas su ta pačia prasme.
Jei sakysite vaikui "tėtis" ir "papa", tai bus korektiška.
Bet jei prie šių žodžių dar kartais sakysite ir "tėtukas", "tėvelis", "papačka", "papulia", tai gali apsunkinti vaikelio girdimų žodžių supratimą.

Taigi, kalbant su vaiku dviem kalbom, mažybines žodžių formas reikėtų įvesti palaipsniui. Kaip ir kalbant su vaiku viena kalba.

Reikėtų vis pasitikrinti vaiko žodžių supratimo lygį. Ir tuomet žinosite, ar vaikas jau pasiruošęs priimti daugiau informacijos ar dar ne.

Kai stebiu savo vaiką, matau, kokius žodžius jis supranta. Tiesiog reikia būti jautriam, kai bendraujame su mažyliais.

Sėkmės, Ramunė